Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai ir mokytojos klausėsi pasakojimo, kaip pasiruošti priemones kiaušinių marginimui, kaip parinkti marginimo raštus ir atlikti asmeninį kūrybos procesą - aš ir mano margutis. Kiaušinių dažymas yra žinoma senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis, senovės Egipte laikytasi šio papročio, jis egzistavo slavų ir kitų tautų kultūrose. Krikščionybėje margučių marginimas lietuviams tapo gražia šeimos tradicija. Pasak tautodailininkės, marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią, todėl pavasarį, kai po šaltos žiemos atgimsta gamta, kiaušinių dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos ir žmonijos atgimimą. Pradėti marginti kiaušinio lukštą nelengva, reikia vaško, dubenėlio, kuriame vaškas tirpinamas, maistinių ar audiniams skirtų dažų, pieštuko, smeigtuko arba kanceliarinės adatėlės. Margučių raštai kuriami brūkšneliais, dantukais, kryputėmis, eglutėmis, jie komponuojami ornamentais ir turi reikšmes: Saulė – tai pasaulio dvasia, jos šildytoja, gaivintoja, Mėnulis - nakties valdovas, žemdirbystės darbų laiko tvarkytojas, augmenijos prižiūrėtojas, Žvaigždės - nakties šviesa javams, Augalai ir žiedai - augmenijos atsiradimas, augimas ir žydėjimas, Varpos - geras derlius,  Rūtos, eglės šakelės - žalia vasara, Drugeliai, jauni zuikučiai, gandrai - pavasario simboliai. Nuo krikščionybės atsiradimo kiaušiniai marginami švenčiant Velykas, Atvelykį, Jurgines. Patirtas kūrybinių dirbtuvių džiaugsmas vaikams įprasmino lietuvių tautos meninę kultūrą ir tradicijų puoselėjimą ne vien mokykloje, bet ir šeimos ar draugų aplinkoje.

Jolita Oržekauskaitė