PO ČIURLIONIO PASAULĮ
Ramybės garsais ir jūros ošimu prasidėjo pažintis su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika. Klausydamiesi simfoninės poemos „Miške“, mokiniai tarsi pasijuto vaikštantys savame Šiluvos šile, kur vėjas ošia pušyse, o saulės spinduliai žaidžia tarp šakų. Įsiklausius, muzikos garsai priminė pažįstamą tylą, gamtos kvapus ir ramybę, kurią galima pajusti tik miške. Vėliau skambėjusi simfoninės poemos „Jūra“ fragmentai priminė bangų galybę ir begalybės jausmą. Vaikų klausomos harmonizuotos lietuvių liaudies dainos alsavo jaukumu, o fortepijono preliudai priminė trapias žmonių pasaulio svajones. Kaip yra sakęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: „Muzika yra paslaptinga kalba“.
Sutelkę dėmesį ir smalsumą, ketvirtokai su mokytoja žiūrėjo meninį filmą „Laiškai Sofijai“, kuris atskleidė jautriąją menininko gyvenimo pusę, supynė tikrus istorinius įvykius, realius menininko paveikslus bei mintis, įgarsino nuostabias muzikines kompozicijas. Nors šis filmas skirtas suaugusiems, vaikai įdėmiai sekė pasakojimą, stengėsi suprasti Čiurlionio pasaulio grožį, jo meilės istoriją ir kūrybos prasmę. Įdomu, kad pagrindinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vaidmenį atliko aktorius ir pianistas Rokas Zubovas – tikrasis menininko proanūkis. Jo panašumas į prosenelį stebino ne tik išvaizda, bet ir ramia šypsena bei santūriu jautrumu, todėl filmas atrodė tikras ir artimas.
Atradinėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paslaptis, ketvirtokams vyko kūrybinės užduotys pagal edukacinę priemonę „Čiurlionio gimtadieniui“ (www.idejapamokai.lt). Mokiniai leidosi į kelionę po menininko gyvenimo vietas – ieškojo, kur jis gimė, augo ir kūrė, žymėjo šiuos miestus Lietuvos žemėlapyje. Dėliodami dėliones su paveikslo „Pilies pasaka“ vaizdu, jie tarsi patys kūrė mažą stebuklą iš spalvų ir formų, tyrinėdami paslaptingas paveikslų detales, atrado naujus simbolius ir prasmes. Mokiniai susipažino su garsiausiais M. K. Čiurlionio kūriniais – „Rex“, „Pasaulio sutvėrimas“, „Saulė eina Šaulio ženklu“, „Karalių pasaka“, mokėsi suprasti, kokias žinutes menininkas slėpė savo kūryboje. Šios veiklos skatino vaikų smalsumą, kūrybiškumą.
Spalvų ir jausmų sūkuryje galiausiai gimė vaikų piešiniai. Muzikos, vaizdo įrašų ir edukacinių veiklų įkvėpti ketvirtokų vaizdai virto piešiniais - pasakojimais apie ramybę, bičiulystę ir karalių pasakas, jūrą, mišką. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiai „Aš piešiu ne tai, ką matau, o tai, ką jaučiu“ tapo įkvėpimu piešti ne tik akimis, bet ir širdimi.
Ši savaitė tapo kelione, kuri priminė, kad menas gali jungti kartas ir širdis. Ir kaip sakė pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: „Daug stebuklų yra pasaulyje, bet didžiausias stebuklas yra žmogaus siela.“