Nuo 2011 m. Šventojo Martyno dienos paminėjimas ir eisena miestelio gatvėmis tapo pagrindiniais šventės akcentais. Iš pradžių šis renginys buvo susijęs tik su vokiečių kalbos populiarinimu, bet vėliau jis tapo tradicine švente, jungiančia miestelio bendruomenę ir rajono gyventojus.
Šventėje dalyvavo Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Jurga Urbonavičienė. Pastaroji kartu su gimnazijos direktoriumiįteikė diplomus konkurso “Gražiausias žibintas” prizininkams. Šiais metais buvo atrinkti net 6 prizininkai. Komisija išskyrė dar 6 originaliausius, kūrybiškiausius ir inovatyviausius žibintų autorius ir įteikė jiems atminimo dovanėles.
Iš rajono bendrojo lavinimo mokyklų dalyvavo Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokiniai ir mokytoja Ramunė Aksomaitienė. Šios gimnazijos mokinė taip pat buvo nominuota už gražiausią žibintą. Šventėje dalyvavo VšĮ Raseinių neigaliųjų užimtumo ir paslaugų centro dalyviai, Šiluvos Neįgaliųjų globos bendrijos atstovai, laikinai einanti Šiluvos seniūno pareigas Rita Tamutienė, Šiluvos bendruomenė “Aušrinė”, nemažas būrys miestelio gyventojų, gimnazijos mokytojai, jaunieji šauliai, mokiniai bei jų tėveliai
Šventė prasidėjo Šiluvos gimnazijos aktų salėje, kur mokiniai papasakojo Šv. Martyno gyvenimo istoriją, padainavo tradicinę dainą “Ich gehe mit meiner Laterne“(Aš einu su savo žibintu) ir pristatė trumpą video siužetą apie šį renginį nuo 2011 metų.
Vėliau vyko šv. Mišios, kurias aukojo Šiluvos kunigas Šarūnas Petrauskas. Pamokslo metu jis kvietė visus būti geresniais ir jautresniais, dalintis gerumu taip, kaip mokė Šv. Martynas. Po mišių visi dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje, užsidegė žibintus ir eisenoje, lydimoje policijos pareigūnų ir jaunųjų šaulių, patraukė miestelio gatvėmis. Pradėjus temti, nuostabiai šviečiantys žibintai nuvilnijo, tarsi jūros bangos. Šventės simbolis yra šv. Martynas, kurio siluetas švietė iš tolo ir skleidė gerą nuotaiką bei šilumą. Praėjus miestelio gatvėmis, visi susirinko į Jono Pauliaus II nusileidimo aikštę, kur laukė karšta arbata, sultintys, sausainiai, kibinukai. Po arbatos vyko bendrystė prie laužo, skambėjo dainos, buvo įteiktos padėkos svečiams. Nuotaika buvo puiki ir kiekvienas širdyje jautė šilumą ir gerumą.
Lai šis gėrio ir šviesos žibintas bei renginio prisiminimai išlieka ilgam ir moko mus visada matyti šalia savęs žmogų ir dovanoti jam gerumą, šilumą ir šviesą.
Raseinių r. Šiluvos gimnazijos
vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Janina Nyderienė
rusų kalbos mokytoja metodininkė Rita Jocienė