Mokiniai turėjo galimybę paragauti skystame azote pamirkytų kukurūzų. Greitai kramtydami šį neįprastai šaltą užkandį, jie mėgavosi iš nosies ir burnos kylančiais baltais „dūmais“. 

Kitas įsimintinas eksperimentas buvo vandenilio dujų mišinio su oru sprogdinimas. Skardus garsas, lydėjęs šį bandymą, kilo dėl staigios vandenilio dujų oksidacijos reakcijos, kurios metu išsiskyrė didelis energijos kiekis. Toks dujų mišinys dar yra vadinamas „Perkūno“ dujomis. 

Vandenilio dujų savybės buvo atskleistos dar viename bandyme. Mokslininkai pripūtė didelį balioną šių dujų ir davė vienai mokinei ilgą lazdelę, kad ji padegtų dujas iš saugaus atstumo. Vandenilio dujos sudegė akimirksniu, skleisdamos didžiulį ugnies debesį ir karščio kiekį.

Mokslininkai taip pat pademonstravo, kas atsitinka indų plovimo kempinėlei, kuomet ji apliejama skystu deguonimi ir padegama. Liepsna buvo tokia ryški, kad į ją ilgai žiūrėti būti išties pavojinga - tai gali rimtai pakenkti akims dėl intensyvios šviesos ir ultravioletinių spindulių.

Buvo demonstruojami liepsnos testai su skirtingomis druskomis. Metalų jonai nudažė liepsną įvairiomis spalvomis - geltonai, žaliai, raudonai, priklausomai nuo druskoje esančių metalų jonų. 

Galiausiai, kai mokslininkai įpylė karšto vandens į skystą azotą, pasklido gausybė baltų "dūmų". Karštas vanduo susilietė su itin šaltu skystuoju azotu, azotas staigiai virto dujomis. Šaltos azoto dujos staigiai atvėsino orą aplink save. Dėl to ore esanti drėgmė akimirksniu virto smulkiais vandens lašeliais, kurie buvo matomi kaip balti "dūmai".

Šie efektingi eksperimentai pademonstravo chemijos mokslo grožį ir galią. Tačiau jie taip pat priminė, kad cheminės medžiagos gali būti pavojingos, jei su jomis elgiamasi netinkamai. Chemija -  nuostabus mokslas, galintis sukurti stulbinančius dalykus, tačiau kartu reikalaujantis atsakomybės. Įgijus tinkamų žinių ir laikantis saugumo taisyklių, galima saugiai mėgautis chemijos teikiamais privalumais ir atrasti jos paslaptis.